„Mūsų šeima gyveno Kartenoje. Gyvenome ūkiškai, todėl visą maistą pasigamindavome patys. Mama augindavo gyvulius ir veždavo pieno produktus į turgų. Dar mama visada šventėms kepdavo duoną, pyragus. Iš vieno maišymo prikepdavo apie 20 kepalų duonos, kurios mūsų šeima nesuvalgydavo. Kartą mama į turgų prie pieno nusivežė ir naminės duonos. Žmonės paragavo, jiems patiko ir prašė atvežti dar – duonos kepalų užsakymų buvo vis daugiau. Kai mirė tėvas, mama man pasakė: „Kepam duoną“. Nuo 15 metų mudu su broliu minkėme tešlą. Pusę metų minkėme… O kai nupirko tešlos minkymo mašiną, tai buvo šventė mums. Iš pradžių kepant duoną kokybės trūko: pusė duonos iškepa, o pusė žalia. Vėliau pasistatėme elektrinę krosnį duonai kepti, tai kokybė pagerėjo“, – prisiminimais apie verslo pradžią dalinosi Darius Gaučius.